Dictionary of the Lithuanian Language.
įkarpa — dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kanė — 2 ×kãnė (nlt.) sf. (2) Slnt, Užv įkarpa rąsto gale kertėms sunerti; išpjova sienoje sijai įleisti: Į kanès, iškirstas sieno[je], deda rąstus, t. y. ne į šulus J. Statydami namus, sujungia kãnėmis Rs. Nerk sienojus ant kanės Ukm. Suleisk lentas … Dictionary of the Lithuanian Language
karpis — 3 kar̃pis sm. (2) įkirpimas, įkarpa: Drobulėje kar̃piai yra, t. y. snipiai J … Dictionary of the Lithuanian Language
krumplinis — 1 krumplìnis sm. (2) 1. linų minamosios mašinos didysis ratas: Aplopyk linamintės stogą, ba krumplìnis gali supūti Vb. 2. medinės trobos rąstas su įkarpa ar dančiu, padarytu sujungimui su kitu rąstu: Kas te žino, kiek metų Motkės karčemai, tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
praskyrimas — 1 praskyrìmas sm. (2) DŽ1 1. NdŽ → 1 praskirti 2. 2. refl. → 1 praskirti 3 (refl.): Prasiskyrimo kampas BTŽ338. 3. NdŽ drabužio įkarpa … Dictionary of the Lithuanian Language
rentimas — rentìmas sm. (2) DŽ → ręsti. 1. K įkirpimas, įranta, įkarpa: Užręs rentìmą, i laikė [sienojai] Šv. 2. NdŽ prastas, menkas apkapojimas kirviu. 3. → ręsti 3: Trobų rentimas (kirtimas) sunertinai VĮ. 4. NdŽ → … Dictionary of the Lithuanian Language
rintė — riñtė sf. (2) DŽ, Mrj, Brt, Kt, Žal, rintė̃ (4) 1. Klvr, Šn rinčiuota kočėlų lenta, rumbė: Jei yra kočiolas, turi būt i[r] rintė̃ LKT193(Nm). Ištrupėjo rintės karbai Ss. Ir naują riñtę padirbau, o nekočėtus baltinius duodi! Smn. Suieškok riñtę … Dictionary of the Lithuanian Language
ruobas — ruõbas (plg. la. robs) sm. (2) rantas, rėžis, įkarpa: Įpjaudavo ruobẽlį į stalą i sužinodavo, koki valanda Jnš. Matai, kokiais ruobeliais jie (žaisliukai) išvagoti rš … Dictionary of the Lithuanian Language
užkarpa — ùžkarpa sf. (1) Š; L650 1. NdŽ, KŽ, LTEXII476, Prk rantis, įkarpa, įskroda, griovelis, sąlaida: Grėbliuo galvą padirbau su ùžkarpoms, kad būtų išskiramas Užv. Kartais artojas kilpą kabindavo ant žagrės rodiklio užkarpos, kuri buvo iškirsta… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkarta — ùžkarta sf. (1) 1. NdŽ, Erž rantis, įkarpa, įpjova: Įkirsk į pagalį ùžkartą, ka žinotum kur nupjauti Vdk. Kad būtų lengviau užlipti, reik padaryti ùžkardą Up. Paršo blužnis buvo su užkarta: smarkiai i staigiai užšals Šts. Kam ant grėblakočio… … Dictionary of the Lithuanian Language
